Conseggio pe-o patrimònio linguistico ligure

Conseggio ligure

DEIZE

Diçionäio italian-zeneise

infarinare

v. tr.
  1. infainâ [iŋfajˈnaː]

Coniugaçioin

infainâ

Indicativo

Presente

  1. mi infæño
  2. ti t’infæñi
  3. lê o/a l’infæña
  4. niatri infainemmo
  5. viatri infainæ
  6. liatri infæñan

Imperfetto

  1. mi infainava
  2. ti t’infainavi
  3. lê o/a l’infainava
  4. niatri infainavimo
  5. viatri infainavi
  6. liatri infainavan

Futuo

  1. mi infainiò
  2. ti t’infainiæ
  3. lê o/a l’infainià
  4. niatri infainiemo
  5. viatri infainiei
  6. liatri infainian

Conzontivo

Presente

  1. che mi infæñe
  2. che ti t’infæñi
  3. che lê o/a l’infæñe
  4. che niatri infainemmo
  5. che viatri infainæ
  6. che liatri infæñan

Imperfetto

  1. che mi infainesse
  2. che ti t’infainesci
  3. che lê o/a l’infainesse
  4. che niatri infainescimo
  5. che viatri infainesci
  6. che liatri infainessan

Condiçionale

  1. mi infainieiva/infainiæ
  2. ti t’infainiësci
  3. lê o/a l’infainieiva/infainiæ
  4. niatri infainiëscimo
  5. viatri infainiësci
  6. liatri infainieivan/infainiæn

Imperativo

  1. infæña ti!
  2. infainemmo niatri!
  3. infainæ viatri!

Partiçipio passou

  1. m. s. infainou
  2. m. p. infainæ
  3. f. s. infainâ
  4. f. p. infainæ

Gerundio

  1. infainando