insistere
v.intr.
-
insciste [iŋˈʃiste]
Coniugaçioin
insciste
Part. pass. inscistio
Ger. inscistendo
Ind.
Pres.
- mi inscisto
- ti t’inscisti
- lê o/a l’insciste
- niatri inscistemmo
- viatri inscistei
- lô inscistan
Impf.
- mi inscisteiva
- ti t’inscisteivi
- lê o/a l’inscisteiva
- niatri inscisteivimo
- viatri inscisteivi
- lô inscisteivan
Fut.
- mi inscistiò
- ti t’inscistiæ
- lê o/a l’inscistià
- niatri inscistiemo
- viatri inscistiei
- lô inscistian
Conz.
Pres.
- che mi insciste
- che ti t’inscisti
- che lê o/a l’insciste
- che niatri inscistemmo
- che viatri inscistei
- che lô inscistan
Impf.
- che mi inscistesse
- che ti t’inscistesci
- che lê o/a l’inscistesse
- che niatri inscistescimo
- che viatri inscistesci
- che lô inscistessan
Cond.
- mi inscistieiva/inscistiæ
- ti t’inscistiësci
- lê o/a l’inscistieiva/inscistiæ
- niatri inscistiëscimo
- viatri inscistiësci
- lô inscistieivan/inscistiæn
Imper.
- inscisti ti
- ch’o/a l’insciste lê
- inscistemmo niatri
- inscistei viatri
- inscistan lô