Conseggio pe-o patrimònio linguistico ligure

Conseggio ligure

DEIZE

Diçionäio italian-zeneise

sospirare

v. intr.
  1. sospiâ [susˈpjaː]

    relasciâ un sospio [relaˈʃaː iŋ susˈpiːu]

Coniugaçioin

sospiâ

Indicativo

Presente

  1. mi sospio
  2. ti ti sospii
  3. lê o/a sospia
  4. niatri sospiemmo/sospiemo
  5. viatri sospiæ
  6. liatri sospian

Imperfetto

  1. mi sospiava
  2. ti ti sospiavi
  3. lê o/a sospiava
  4. niatri sospiavimo
  5. viatri sospiavi
  6. liatri sospiavan

Futuo

  1. mi sospiò
  2. ti ti sospiæ
  3. lê o/a sospià
  4. niatri sospiemo
  5. viatri sospiei
  6. liatri sospian

Conzontivo

Presente

  1. che mi sospie
  2. che ti ti sospii
  3. che lê o/a sospie
  4. che niatri sospiemmo/sospiemo
  5. che viatri sospiæ
  6. che liatri sospian

Imperfetto

  1. che mi sospiesse
  2. che ti ti sospiesci
  3. che lê o/a sospiesse
  4. che niatri sospiescimo
  5. che viatri sospiesci
  6. che liatri sospiessan

Condiçionale

  1. mi sospieiva/sospiæ
  2. ti ti sospiësci
  3. lê o/a sospieiva/sospiæ
  4. niatri sospiëscimo
  5. viatri sospiësci
  6. liatri sospieivan/sospiæn

Imperativo

  1. sospia ti!
  2. sospiemmo/sospiemo niatri!
  3. sospiæ viatri!

Partiçipio passou

  1. m. s. sospiou
  2. m. p. sospiæ
  3. f. s. sospiâ
  4. f. p. sospiæ

Gerundio

  1. sospiando