Council for Ligurian Linguistic Heritage

Ligurian Council

DEIZE

Italian-Ligurian (Genoese) dictionary

importunare

v. tr.
  1. importunâ [iŋpurtyˈnaː]

    angosciâ [aŋɡuˈʃaː]

    ascidiâ [aʃiˈdjaː]

    frusciâ [fryˈʃaː]

    dâ breiga (à qcn.) [ˈdaː ˈbrejɡa]

    cruçiâ [kryˈsjaː]

Coniugazioni

angosciâ

Indicativo

Presente

  1. mi angoscio
  2. ti t’angosci
  3. o/a l’angoscia
  4. niatri angoscemmo
  5. viatri angosciæ
  6. liatri angoscian

Imperfetto

  1. mi angosciava
  2. ti t’angosciavi
  3. o/a l’angosciava
  4. niatri angosciavimo
  5. viatri angosciavi
  6. liatri angosciavan

Futuro

  1. mi angosciò
  2. ti t’angosciæ
  3. o/a l’angoscià
  4. niatri angosciemo
  5. viatri angosciei
  6. liatri angoscian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi angosce
  2. che ti t’angosci
  3. che lê o/a l’angosce
  4. che niatri angoscemmo
  5. che viatri angosciæ
  6. che liatri angoscian

Imperfetto

  1. che mi angoscesse
  2. che ti t’angoscesci
  3. che lê o/a l’angoscesse
  4. che niatri angoscescimo
  5. che viatri angoscesci
  6. che liatri angoscessan

Condizionale

  1. mi angoscieiva/angosciæ
  2. ti t’angosciësci
  3. o/a l’angoscieiva/angosciæ
  4. niatri angosciëscimo
  5. viatri angosciësci
  6. liatri angoscieivan/angosciæn

Imperativo

  1. angoscia ti!
  2. angoscemmo niatri!
  3. angosciæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. angosciou
  2. m. p. angosciæ
  3. f. s. angosciâ
  4. f. p. angosciæ

Gerundio

  1. angosciando
ascidiâ

Indicativo

Presente

  1. mi ascidio
  2. ti t’asciddi
  3. o/a l’ascidia
  4. niatri ascidiemmo/ascidiemo
  5. viatri ascidiæ
  6. liatri ascidian

Imperfetto

  1. mi ascidiava
  2. ti t’ascidiavi
  3. o/a l’ascidiava
  4. niatri ascidiavimo
  5. viatri ascidiavi
  6. liatri ascidiavan

Futuro

  1. mi ascidiò
  2. ti t’ascidiæ
  3. o/a l’ascidià
  4. niatri ascidiemo
  5. viatri ascidiei
  6. liatri ascidian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi ascidie
  2. che ti t’asciddi
  3. che lê o/a l’ascidie
  4. che niatri ascidiemmo/ascidiemo
  5. che viatri ascidiæ
  6. che liatri ascidian

Imperfetto

  1. che mi ascidiesse
  2. che ti t’ascidiesci
  3. che lê o/a l’ascidiesse
  4. che niatri ascidiescimo
  5. che viatri ascidiesci
  6. che liatri ascidiessan

Condizionale

  1. mi ascidieiva/ascidiæ
  2. ti t’ascidiësci
  3. o/a l’ascidieiva/ascidiæ
  4. niatri ascidiëscimo
  5. viatri ascidiësci
  6. liatri ascidieivan/ascidiæn

Imperativo

  1. ascidia ti!
  2. ascidiemmo/ascidiemo niatri!
  3. ascidiæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. ascidiou
  2. m. p. ascidiæ
  3. f. s. ascidiâ
  4. f. p. ascidiæ

Gerundio

  1. ascidiando
cruçiâ

Indicativo

Presente

  1. mi cruçio
  2. ti ti cruçi
  3. o/a cruçia
  4. niatri cruçiemmo/cruçiemo
  5. viatri cruçiæ
  6. liatri cruçian

Imperfetto

  1. mi cruçiava
  2. ti ti cruçiavi
  3. o/a cruçiava
  4. niatri cruçiavimo
  5. viatri cruçiavi
  6. liatri cruçiavan

Futuro

  1. mi cruçiò
  2. ti ti cruçiæ
  3. o/a cruçià
  4. niatri cruçiemo
  5. viatri cruçiei
  6. liatri cruçian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi cruçie
  2. che ti ti cruçi
  3. che lê o/a cruçie
  4. che niatri cruçiemmo/cruçiemo
  5. che viatri cruçiæ
  6. che liatri cruçian

Imperfetto

  1. che mi cruçiesse
  2. che ti ti cruçiesci
  3. che lê o/a cruçiesse
  4. che niatri cruçiescimo
  5. che viatri cruçiesci
  6. che liatri cruçiessan

Condizionale

  1. mi cruçieiva/cruçiæ
  2. ti ti cruçiësci
  3. o/a cruçieiva/cruçiæ
  4. niatri cruçiëscimo
  5. viatri cruçiësci
  6. liatri cruçieivan/cruçiæn

Imperativo

  1. cruçia ti!
  2. cruçiemmo/cruçiemo niatri!
  3. cruçiæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. cruçiou
  2. m. p. cruçiæ
  3. f. s. cruçiâ
  4. f. p. cruçiæ

Gerundio

  1. cruçiando
frusciâ

Indicativo

Presente

  1. mi fruscio
  2. ti ti frusci
  3. o/a fruscia
  4. niatri fruscemmo
  5. viatri frusciæ
  6. liatri fruscian

Imperfetto

  1. mi frusciava
  2. ti ti frusciavi
  3. o/a frusciava
  4. niatri frusciavimo
  5. viatri frusciavi
  6. liatri frusciavan

Futuro

  1. mi frusciò
  2. ti ti frusciæ
  3. o/a fruscià
  4. niatri frusciemo
  5. viatri frusciei
  6. liatri fruscian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi frusce
  2. che ti ti frusci
  3. che lê o/a frusce
  4. che niatri fruscemmo
  5. che viatri frusciæ
  6. che liatri fruscian

Imperfetto

  1. che mi fruscesse
  2. che ti ti fruscesci
  3. che lê o/a fruscesse
  4. che niatri fruscescimo
  5. che viatri fruscesci
  6. che liatri fruscessan

Condizionale

  1. mi fruscieiva/frusciæ
  2. ti ti frusciësci
  3. o/a fruscieiva/frusciæ
  4. niatri frusciëscimo
  5. viatri frusciësci
  6. liatri fruscieivan/frusciæn

Imperativo

  1. fruscia ti!
  2. fruscemmo niatri!
  3. frusciæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. frusciou
  2. m. p. frusciæ
  3. f. s. frusciâ
  4. f. p. frusciæ

Gerundio

  1. frusciando
importunâ

Indicativo

Presente

  1. mi importuño
  2. ti t’importuñi
  3. o/a l’importuña
  4. niatri importunemmo
  5. viatri importunæ
  6. liatri importuñan

Imperfetto

  1. mi importunava
  2. ti t’importunavi
  3. o/a l’importunava
  4. niatri importunavimo
  5. viatri importunavi
  6. liatri importunavan

Futuro

  1. mi importuniò
  2. ti t’importuniæ
  3. o/a l’importunià
  4. niatri importuniemo
  5. viatri importuniei
  6. liatri importunian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi importuñe
  2. che ti t’importuñi
  3. che lê o/a l’importuñe
  4. che niatri importunemmo
  5. che viatri importunæ
  6. che liatri importuñan

Imperfetto

  1. che mi importunesse
  2. che ti t’importunesci
  3. che lê o/a l’importunesse
  4. che niatri importunescimo
  5. che viatri importunesci
  6. che liatri importunessan

Condizionale

  1. mi importunieiva/importuniæ
  2. ti t’importuniësci
  3. o/a l’importunieiva/importuniæ
  4. niatri importuniëscimo
  5. viatri importuniësci
  6. liatri importunieivan/importuniæn

Imperativo

  1. importuña ti!
  2. importunemmo niatri!
  3. importunæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. importunou
  2. m. p. importunæ
  3. f. s. importunâ
  4. f. p. importunæ

Gerundio

  1. importunando
Even though you’re on the English version of the website, the DEIZE dictionary is an Italian-Ligurian dictionary – as such, the contents of these pages are written in Italian.