Conseggio pe-o patrimònio linguistico ligure

Conseggio ligure

DEIZE

Dizionario italiano-genovese

divampare

v. tr.
  1. sprugâ [spryˈɡaː]

Coniugazioni

sprugâ

Indicativo

Presente

  1. mi sprugo
  2. ti ti sprughi
  3. o/a spruga
  4. niatri sprughemmo
  5. viatri sprugæ
  6. liatri sprugan

Imperfetto

  1. mi sprugava
  2. ti ti sprugavi
  3. o/a sprugava
  4. niatri sprugavimo
  5. viatri sprugavi
  6. liatri sprugavan

Futuro

  1. mi sprughiò
  2. ti ti sprughiæ
  3. o/a sprughià
  4. niatri sprughiemo
  5. viatri sprughiei
  6. liatri sprughian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi sprughe
  2. che ti ti sprughi
  3. che lê o/a sprughe
  4. che niatri sprughemmo
  5. che viatri sprugæ
  6. che liatri sprugan

Imperfetto

  1. che mi sprughesse
  2. che ti ti sprughesci
  3. che lê o/a sprughesse
  4. che niatri sprughescimo
  5. che viatri sprughesci
  6. che liatri sprughessan

Condizionale

  1. mi sprughieiva/sprughiæ
  2. ti ti sprughiësci
  3. o/a sprughieiva/sprughiæ
  4. niatri sprughiëscimo
  5. viatri sprughiësci
  6. liatri sprughieivan/sprughiæn

Imperativo

  1. spruga ti!
  2. sprughemmo niatri!
  3. sprugæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. sprugou
  2. m. p. sprugæ
  3. f. s. sprugâ
  4. f. p. sprugæ

Gerundio

  1. sprugando