Conseggio pe-o patrimònio linguistico ligure

Conseggio ligure

DEIZE: dizionario italiano-genovese

fastidio

s.m.
  1. seccatura, ciò che crea fastidio

    ascidio [aˈʃidˑju]

    breiga fem. [ˈbrejɡa]

    cruçio [ˈkrysˑju]

  2. disturbo fisico

    desturbo [desˈtyːrbu]

    [ˈduː]

    patimento [patiˈmeŋtu]

Espressioni comuni

  • dar fastidio
    angosciâ,
    ascidiâ,
    frusciâ,
    dâ breiga à qcn.,
    cruçiâ

Coniugazioni

angosciâ

Part. pass. angosciou

Ger. angosciando

Ind.
Pres.
  1. mi angoscio
  2. ti t’angosci
  3. lê o/a l’angoscia
  4. niatri angoscemmo
  5. viatri angosciæ
  6. lô angoscian
Impf.
  1. mi angosciava
  2. ti t’angosciavi
  3. lê o/a l’angosciava
  4. niatri angosciavimo
  5. viatri angosciavi
  6. lô angosciavan
Fut.
  1. mi angosciò
  2. ti t’angosciæ
  3. lê o/a l’angoscià
  4. niatri angosciemo
  5. viatri angosciei
  6. lô angoscian
Cong.
Pres.
  1. che mi angosce
  2. che ti t’angosci
  3. che lê o/a l’angosce
  4. che niatri angoscemmo
  5. che viatri angosciæ
  6. che lô angoscian
Impf.
  1. che mi angoscesse
  2. che ti t’angoscesci
  3. che lê o/a l’angoscesse
  4. che niatri angoscescimo
  5. che viatri angoscesci
  6. che lô angoscessan
Cond.
  1. mi angoscieiva/angosciæ
  2. ti t’angosciësci
  3. lê o/a l’angoscieiva/angosciæ
  4. niatri angosciëscimo
  5. viatri angosciësci
  6. lô angoscieivan/angosciæn
Imper.
  1. angoscia ti
  2. ch’o/a l’angosce lê
  3. angoscemmo niatri
  4. angosciæ viatri
  5. angoscian lô
ascidiâ

Part. pass. ascidiou

Ger. ascidiando

Ind.
Pres.
  1. mi ascidio
  2. ti t’asciddi
  3. lê o/a l’ascidia
  4. niatri ascidiemmo/ascidiemo
  5. viatri ascidiæ
  6. lô ascidian
Impf.
  1. mi ascidiava
  2. ti t’ascidiavi
  3. lê o/a l’ascidiava
  4. niatri ascidiavimo
  5. viatri ascidiavi
  6. lô ascidiavan
Fut.
  1. mi ascidiò
  2. ti t’ascidiæ
  3. lê o/a l’ascidià
  4. niatri ascidiemo
  5. viatri ascidiei
  6. lô ascidian
Cong.
Pres.
  1. che mi ascidie
  2. che ti t’asciddi
  3. che lê o/a l’ascidie
  4. che niatri ascidiemmo/ascidiemo
  5. che viatri ascidiæ
  6. che lô ascidian
Impf.
  1. che mi ascidiesse
  2. che ti t’ascidiesci
  3. che lê o/a l’ascidiesse
  4. che niatri ascidiescimo
  5. che viatri ascidiesci
  6. che lô ascidiessan
Cond.
  1. mi ascidieiva/ascidiæ
  2. ti t’ascidiësci
  3. lê o/a l’ascidieiva/ascidiæ
  4. niatri ascidiëscimo
  5. viatri ascidiësci
  6. lô ascidieivan/ascidiæn
Imper.
  1. ascidia ti
  2. ch’o/a l’ascidie lê
  3. ascidiemmo/ascidiemo niatri
  4. ascidiæ viatri
  5. ascidian lô
cruçiâ

Part. pass. cruçiou

Ger. cruçiando

Ind.
Pres.
  1. mi cruçio
  2. ti ti cruçi
  3. lê o/a cruçia
  4. niatri cruçiemmo/cruçiemo
  5. viatri cruçiæ
  6. lô cruçian
Impf.
  1. mi cruçiava
  2. ti ti cruçiavi
  3. lê o/a cruçiava
  4. niatri cruçiavimo
  5. viatri cruçiavi
  6. lô cruçiavan
Fut.
  1. mi cruçiò
  2. ti ti cruçiæ
  3. lê o/a cruçià
  4. niatri cruçiemo
  5. viatri cruçiei
  6. lô cruçian
Cong.
Pres.
  1. che mi cruçie
  2. che ti ti cruçi
  3. che lê o/a cruçie
  4. che niatri cruçiemmo/cruçiemo
  5. che viatri cruçiæ
  6. che lô cruçian
Impf.
  1. che mi cruçiesse
  2. che ti ti cruçiesci
  3. che lê o/a cruçiesse
  4. che niatri cruçiescimo
  5. che viatri cruçiesci
  6. che lô cruçiessan
Cond.
  1. mi cruçieiva/cruçiæ
  2. ti ti cruçiësci
  3. lê o/a cruçieiva/cruçiæ
  4. niatri cruçiëscimo
  5. viatri cruçiësci
  6. lô cruçieivan/cruçiæn
Imper.
  1. cruçia ti
  2. ch’o/a cruçie lê
  3. cruçiemmo/cruçiemo niatri
  4. cruçiæ viatri
  5. cruçian lô

Part. pass. dæto

Ger. dando

Ind.
Pres.
  1. mi daggo
  2. ti ti dæ
  3. lê o/a dà
  4. niatri demmo
  5. viatri dæ
  6. lô dan
Impf.
  1. mi dava
  2. ti ti davi
  3. lê o/a dava
  4. niatri davimo
  5. viatri davi
  6. lô davan
Fut.
  1. mi daiò
  2. ti ti daiæ
  3. lê o/a daià
  4. niatri daiemo
  5. viatri daiei
  6. lô daian
Cong.
Pres.
  1. che mi dagghe
  2. che ti ti dagghi
  3. che lê o/a dagghe
  4. che niatri demmo
  5. che viatri dæ
  6. che lô daggan
Impf.
  1. che mi desse
  2. che ti ti desci
  3. che lê o/a desse
  4. che niatri descimo
  5. che viatri desci
  6. che lô dessan
Cond.
  1. mi daieiva/daiæ
  2. ti ti daiësci
  3. lê o/a daieiva/daiæ
  4. niatri daiëscimo
  5. viatri daiësci
  6. lô daieivan/daiæn
Imper.
  1. danni ti
  2. ch’o/a dagghe lê
  3. demmo niatri
  4. dæ viatri
  5. daggan lô
frusciâ

Part. pass. frusciou

Ger. frusciando

Ind.
Pres.
  1. mi fruscio
  2. ti ti frusci
  3. lê o/a fruscia
  4. niatri fruscemmo
  5. viatri frusciæ
  6. lô fruscian
Impf.
  1. mi frusciava
  2. ti ti frusciavi
  3. lê o/a frusciava
  4. niatri frusciavimo
  5. viatri frusciavi
  6. lô frusciavan
Fut.
  1. mi frusciò
  2. ti ti frusciæ
  3. lê o/a fruscià
  4. niatri frusciemo
  5. viatri frusciei
  6. lô fruscian
Cong.
Pres.
  1. che mi frusce
  2. che ti ti frusci
  3. che lê o/a frusce
  4. che niatri fruscemmo
  5. che viatri frusciæ
  6. che lô fruscian
Impf.
  1. che mi fruscesse
  2. che ti ti fruscesci
  3. che lê o/a fruscesse
  4. che niatri fruscescimo
  5. che viatri fruscesci
  6. che lô fruscessan
Cond.
  1. mi fruscieiva/frusciæ
  2. ti ti frusciësci
  3. lê o/a fruscieiva/frusciæ
  4. niatri frusciëscimo
  5. viatri frusciësci
  6. lô fruscieivan/frusciæn
Imper.
  1. fruscia ti
  2. ch’o/a frusce lê
  3. fruscemmo niatri
  4. frusciæ viatri
  5. fruscian lô

Declinazioni

m.s.m.p.f.s.f.p.
ascidioasciddi
breigabreighe
cruçiocruçi
desturbodesturbi
doî
patimentopatimenti