Conseggio pe-o patrimònio linguistico ligure

Conseggio ligure

DEIZE

Dizionario italiano-genovese

infarinare

v. tr.
  1. infainâ [iŋfajˈnaː]

Coniugazioni

infainâ

Indicativo

Presente

  1. mi infæño
  2. ti t’infæñi
  3. o/a l’infæña
  4. niatri infainemmo
  5. viatri infainæ
  6. liatri infæñan

Imperfetto

  1. mi infainava
  2. ti t’infainavi
  3. o/a l’infainava
  4. niatri infainavimo
  5. viatri infainavi
  6. liatri infainavan

Futuro

  1. mi infainiò
  2. ti t’infainiæ
  3. o/a l’infainià
  4. niatri infainiemo
  5. viatri infainiei
  6. liatri infainian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi infæñe
  2. che ti t’infæñi
  3. che lê o/a l’infæñe
  4. che niatri infainemmo
  5. che viatri infainæ
  6. che liatri infæñan

Imperfetto

  1. che mi infainesse
  2. che ti t’infainesci
  3. che lê o/a l’infainesse
  4. che niatri infainescimo
  5. che viatri infainesci
  6. che liatri infainessan

Condizionale

  1. mi infainieiva/infainiæ
  2. ti t’infainiësci
  3. o/a l’infainieiva/infainiæ
  4. niatri infainiëscimo
  5. viatri infainiësci
  6. liatri infainieivan/infainiæn

Imperativo

  1. infæña ti!
  2. infainemmo niatri!
  3. infainæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. infainou
  2. m. p. infainæ
  3. f. s. infainâ
  4. f. p. infainæ

Gerundio

  1. infainando