DEIZE
Diçionäio italian-zeneise
annoiare
v. tr.
-
ascidiâ
[aʃiˈdjaː] angosciâ
[aŋɡuˈʃaː] frusciâ
[fryˈʃaː] non lo vedi che il tuo discorso ha annoiato tutti?
no ti ô veddi che o teu descorso o l’à ascidiou tutti?
annoiarsi
v. pron.
-
ascidiâse
[aʃiˈdjaːse] angosciâse
[aŋɡuˈʃaːse] frusciâse
[fryˈʃaːse] la tombola mi annoia, preferisco giocare alle bocce
o zeugo de l’ambo o m’ascidia, m’é ciù cao zugâ a-e bòcce
Coniugaçioin
angosciâ
Indicativo
Presente
- mi angoscio
- ti t’angosci
- lê o/a l’angoscia
- niatri angoscemmo
- viatri angosciæ
- liatri angoscian
Imperfetto
- mi angosciava
- ti t’angosciavi
- lê o/a l’angosciava
- niatri angosciavimo
- viatri angosciavi
- liatri angosciavan
Futuo
- mi angosciò
- ti t’angosciæ
- lê o/a l’angoscià
- niatri angosciemo
- viatri angosciei
- liatri angoscian
Conzontivo
Presente
- che mi angosce
- che ti t’angosci
- che lê o/a l’angosce
- che niatri angoscemmo
- che viatri angosciæ
- che liatri angoscian
Imperfetto
- che mi angoscesse
- che ti t’angoscesci
- che lê o/a l’angoscesse
- che niatri angoscescimo
- che viatri angoscesci
- che liatri angoscessan
Condiçionale
- mi angoscieiva/angosciæ
- ti t’angosciësci
- lê o/a l’angoscieiva/angosciæ
- niatri angosciëscimo
- viatri angosciësci
- liatri angoscieivan/angosciæn
Imperativo
- angoscia ti!
- angoscemmo niatri!
- angosciæ viatri!
Partiçipio passou
- m. s. angosciou
- m. p. angosciæ
- f. s. angosciâ
- f. p. angosciæ
Gerundio
- angosciando
ascidiâ
Indicativo
Presente
- mi ascidio
- ti t’asciddi
- lê o/a l’ascidia
- niatri ascidiemmo/ascidiemo
- viatri ascidiæ
- liatri ascidian
Imperfetto
- mi ascidiava
- ti t’ascidiavi
- lê o/a l’ascidiava
- niatri ascidiavimo
- viatri ascidiavi
- liatri ascidiavan
Futuo
- mi ascidiò
- ti t’ascidiæ
- lê o/a l’ascidià
- niatri ascidiemo
- viatri ascidiei
- liatri ascidian
Conzontivo
Presente
- che mi ascidie
- che ti t’asciddi
- che lê o/a l’ascidie
- che niatri ascidiemmo/ascidiemo
- che viatri ascidiæ
- che liatri ascidian
Imperfetto
- che mi ascidiesse
- che ti t’ascidiesci
- che lê o/a l’ascidiesse
- che niatri ascidiescimo
- che viatri ascidiesci
- che liatri ascidiessan
Condiçionale
- mi ascidieiva/ascidiæ
- ti t’ascidiësci
- lê o/a l’ascidieiva/ascidiæ
- niatri ascidiëscimo
- viatri ascidiësci
- liatri ascidieivan/ascidiæn
Imperativo
- ascidia ti!
- ascidiemmo/ascidiemo niatri!
- ascidiæ viatri!
Partiçipio passou
- m. s. ascidiou
- m. p. ascidiæ
- f. s. ascidiâ
- f. p. ascidiæ
Gerundio
- ascidiando
frusciâ
Indicativo
Presente
- mi fruscio
- ti ti frusci
- lê o/a fruscia
- niatri fruscemmo
- viatri frusciæ
- liatri fruscian
Imperfetto
- mi frusciava
- ti ti frusciavi
- lê o/a frusciava
- niatri frusciavimo
- viatri frusciavi
- liatri frusciavan
Futuo
- mi frusciò
- ti ti frusciæ
- lê o/a fruscià
- niatri frusciemo
- viatri frusciei
- liatri fruscian
Conzontivo
Presente
- che mi frusce
- che ti ti frusci
- che lê o/a frusce
- che niatri fruscemmo
- che viatri frusciæ
- che liatri fruscian
Imperfetto
- che mi fruscesse
- che ti ti fruscesci
- che lê o/a fruscesse
- che niatri fruscescimo
- che viatri fruscesci
- che liatri fruscessan
Condiçionale
- mi fruscieiva/frusciæ
- ti ti frusciësci
- lê o/a fruscieiva/frusciæ
- niatri frusciëscimo
- viatri frusciësci
- liatri fruscieivan/frusciæn
Imperativo
- fruscia ti!
- fruscemmo niatri!
- frusciæ viatri!
Partiçipio passou
- m. s. frusciou
- m. p. frusciæ
- f. s. frusciâ
- f. p. frusciæ
Gerundio
- frusciando