Conseggio pe-o patrimònio linguistico ligure

Conseggio ligure

DEIZE

Diçionäio italian-zeneise

annoiare

v. tr.
  1. ascidiâ [aʃiˈdjaː]

    angosciâ [aŋɡuˈʃaː]

    frusciâ [fryˈʃaː]

    non lo vedi che il tuo discorso ha annoiato tutti?

    no ti ô veddi che o teu descorso o l’à ascidiou tutti?

annoiarsi

v. pron.
  1. ascidiâse [aʃiˈdjaːse]

    angosciâse [aŋɡuˈʃaːse]

    frusciâse [fryˈʃaːse]

    la tombola mi annoia, preferisco giocare alle bocce

    o zeugo de l’ambo o m’ascidia, m’é ciù cao zugâ a-e bòcce

Coniugaçioin

angosciâ

Indicativo

Presente

  1. mi angoscio
  2. ti t’angosci
  3. lê o/a l’angoscia
  4. niatri angoscemmo
  5. viatri angosciæ
  6. liatri angoscian

Imperfetto

  1. mi angosciava
  2. ti t’angosciavi
  3. lê o/a l’angosciava
  4. niatri angosciavimo
  5. viatri angosciavi
  6. liatri angosciavan

Futuo

  1. mi angosciò
  2. ti t’angosciæ
  3. lê o/a l’angoscià
  4. niatri angosciemo
  5. viatri angosciei
  6. liatri angoscian

Conzontivo

Presente

  1. che mi angosce
  2. che ti t’angosci
  3. che lê o/a l’angosce
  4. che niatri angoscemmo
  5. che viatri angosciæ
  6. che liatri angoscian

Imperfetto

  1. che mi angoscesse
  2. che ti t’angoscesci
  3. che lê o/a l’angoscesse
  4. che niatri angoscescimo
  5. che viatri angoscesci
  6. che liatri angoscessan

Condiçionale

  1. mi angoscieiva/angosciæ
  2. ti t’angosciësci
  3. lê o/a l’angoscieiva/angosciæ
  4. niatri angosciëscimo
  5. viatri angosciësci
  6. liatri angoscieivan/angosciæn

Imperativo

  1. angoscia ti!
  2. angoscemmo niatri!
  3. angosciæ viatri!

Partiçipio passou

  1. m. s. angosciou
  2. m. p. angosciæ
  3. f. s. angosciâ
  4. f. p. angosciæ

Gerundio

  1. angosciando
ascidiâ

Indicativo

Presente

  1. mi ascidio
  2. ti t’asciddi
  3. lê o/a l’ascidia
  4. niatri ascidiemmo/ascidiemo
  5. viatri ascidiæ
  6. liatri ascidian

Imperfetto

  1. mi ascidiava
  2. ti t’ascidiavi
  3. lê o/a l’ascidiava
  4. niatri ascidiavimo
  5. viatri ascidiavi
  6. liatri ascidiavan

Futuo

  1. mi ascidiò
  2. ti t’ascidiæ
  3. lê o/a l’ascidià
  4. niatri ascidiemo
  5. viatri ascidiei
  6. liatri ascidian

Conzontivo

Presente

  1. che mi ascidie
  2. che ti t’asciddi
  3. che lê o/a l’ascidie
  4. che niatri ascidiemmo/ascidiemo
  5. che viatri ascidiæ
  6. che liatri ascidian

Imperfetto

  1. che mi ascidiesse
  2. che ti t’ascidiesci
  3. che lê o/a l’ascidiesse
  4. che niatri ascidiescimo
  5. che viatri ascidiesci
  6. che liatri ascidiessan

Condiçionale

  1. mi ascidieiva/ascidiæ
  2. ti t’ascidiësci
  3. lê o/a l’ascidieiva/ascidiæ
  4. niatri ascidiëscimo
  5. viatri ascidiësci
  6. liatri ascidieivan/ascidiæn

Imperativo

  1. ascidia ti!
  2. ascidiemmo/ascidiemo niatri!
  3. ascidiæ viatri!

Partiçipio passou

  1. m. s. ascidiou
  2. m. p. ascidiæ
  3. f. s. ascidiâ
  4. f. p. ascidiæ

Gerundio

  1. ascidiando
frusciâ

Indicativo

Presente

  1. mi fruscio
  2. ti ti frusci
  3. lê o/a fruscia
  4. niatri fruscemmo
  5. viatri frusciæ
  6. liatri fruscian

Imperfetto

  1. mi frusciava
  2. ti ti frusciavi
  3. lê o/a frusciava
  4. niatri frusciavimo
  5. viatri frusciavi
  6. liatri frusciavan

Futuo

  1. mi frusciò
  2. ti ti frusciæ
  3. lê o/a fruscià
  4. niatri frusciemo
  5. viatri frusciei
  6. liatri fruscian

Conzontivo

Presente

  1. che mi frusce
  2. che ti ti frusci
  3. che lê o/a frusce
  4. che niatri fruscemmo
  5. che viatri frusciæ
  6. che liatri fruscian

Imperfetto

  1. che mi fruscesse
  2. che ti ti fruscesci
  3. che lê o/a fruscesse
  4. che niatri fruscescimo
  5. che viatri fruscesci
  6. che liatri fruscessan

Condiçionale

  1. mi fruscieiva/frusciæ
  2. ti ti frusciësci
  3. lê o/a fruscieiva/frusciæ
  4. niatri frusciëscimo
  5. viatri frusciësci
  6. liatri fruscieivan/frusciæn

Imperativo

  1. fruscia ti!
  2. fruscemmo niatri!
  3. frusciæ viatri!

Partiçipio passou

  1. m. s. frusciou
  2. m. p. frusciæ
  3. f. s. frusciâ
  4. f. p. frusciæ

Gerundio

  1. frusciando