DEIZE
Diçionäio italian-zeneise
castigato
part. pass.
agg.
agg.
-
sobrio, privo di eccessi castigou
[kastiˈɡɔu̯] sòbrio
[ˈsɔbˑrju] l’arredamento è castigato, ma di ottima qualità
a mobilia a l’é castigâ, ma de qualitæ milia
Declinazioni
| m. s | m. p | f. s | f. p |
|---|---|---|---|
| castigou | castigæ | castigâ | castigæ |
| sòbrio | sòbbri | sòbria | sòbrie |