Conseggio pe-o patrimònio linguistico ligure

Conseggio ligure

DEIZE

Diçionäio italian-zeneise

imbrogliare

(reindirizzamento da imbrogliato)
v. tr.
  1. mettere in disordine, aggrovigliare

    ingarbuggiâ [iŋɡarbyˈdʒaː]

    imbroggiâ [iŋbruˈdʒaː]

    il gatto ha imbrogliato il filo

    o gatto o l’à ingarbuggiou o fî

  2. marin. detto di vela: raccoglierla

    imbroggiâ [iŋbruˈdʒaː]

    prima di entrare in porto hanno imbrogliato la randa

    primma d’intrâ into pòrto an imbroggiou a randa

  3. fig. rendere difficile, complicare

    ingarbuggiâ [iŋɡarbyˈdʒaː]

    imbroggiâ [iŋbruˈdʒaː]

    se fai così rischi di imbrogliare una situazione che è già molto complicata

    se ti fæ coscì ti cointi à ingarbuggiâ unna scituaçion ch’a l’é za assæ complicâ

  4. fig. truffare

    mastrussâ [mastryˈsaː]

    imbroggiâ [iŋbruˈdʒaː]

    quel banchiere ci ha imbrogliati

    quello banchê o n’à imbroggiou

    attento che mio fratello imbroglia!

    bòssa che mæ fræ o mastrussa!

Coniugazioni

imbroggiâ

Indicativo

Presente

  1. mi imbròggio/imbreuggio
  2. ti t’imbreuggi
  3. o/a l’imbròggia/imbreuggia
  4. niatri imbroggemmo
  5. viatri imbroggiæ
  6. liatri imbròggian/imbreuggian

Imperfetto

  1. mi imbroggiava
  2. ti t’imbroggiavi
  3. o/a l’imbroggiava
  4. niatri imbroggiavimo
  5. viatri imbroggiavi
  6. liatri imbroggiavan

Futuro

  1. mi imbroggiò
  2. ti t’imbroggiæ
  3. o/a l’imbroggià
  4. niatri imbroggiemo
  5. viatri imbroggiei
  6. liatri imbroggian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi imbreugge
  2. che ti t’imbreuggi
  3. che lê o/a l’imbreugge
  4. che niatri imbroggemmo
  5. che viatri imbroggiæ
  6. che liatri imbròggian/imbreuggian

Imperfetto

  1. che mi imbroggesse
  2. che ti t’imbroggesci
  3. che lê o/a l’imbroggesse
  4. che niatri imbroggescimo
  5. che viatri imbroggesci
  6. che liatri imbroggessan

Condizionale

  1. mi imbroggieiva/imbroggiæ
  2. ti t’imbroggiësci
  3. o/a l’imbroggieiva/imbroggiæ
  4. niatri imbroggiëscimo
  5. viatri imbroggiësci
  6. liatri imbroggieivan/imbroggiæn

Imperativo

  1. imbròggia/imbreuggia ti!
  2. imbroggemmo niatri!
  3. imbroggiæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. imbroggiou
  2. m. p. imbroggiæ
  3. f. s. imbroggiâ
  4. f. p. imbroggiæ

Gerundio

  1. imbroggiando
ingarbuggiâ

Indicativo

Presente

  1. mi ingarbuggio
  2. ti t’ingarbuggi
  3. o/a l’ingarbuggia
  4. niatri ingarbuggemmo
  5. viatri ingarbuggiæ
  6. liatri ingarbuggian

Imperfetto

  1. mi ingarbuggiava
  2. ti t’ingarbuggiavi
  3. o/a l’ingarbuggiava
  4. niatri ingarbuggiavimo
  5. viatri ingarbuggiavi
  6. liatri ingarbuggiavan

Futuro

  1. mi ingarbuggiò
  2. ti t’ingarbuggiæ
  3. o/a l’ingarbuggià
  4. niatri ingarbuggiemo
  5. viatri ingarbuggiei
  6. liatri ingarbuggian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi ingarbugge
  2. che ti t’ingarbuggi
  3. che lê o/a l’ingarbugge
  4. che niatri ingarbuggemmo
  5. che viatri ingarbuggiæ
  6. che liatri ingarbuggian

Imperfetto

  1. che mi ingarbuggesse
  2. che ti t’ingarbuggesci
  3. che lê o/a l’ingarbuggesse
  4. che niatri ingarbuggescimo
  5. che viatri ingarbuggesci
  6. che liatri ingarbuggessan

Condizionale

  1. mi ingarbuggieiva/ingarbuggiæ
  2. ti t’ingarbuggiësci
  3. o/a l’ingarbuggieiva/ingarbuggiæ
  4. niatri ingarbuggiëscimo
  5. viatri ingarbuggiësci
  6. liatri ingarbuggieivan/ingarbuggiæn

Imperativo

  1. ingarbuggia ti!
  2. ingarbuggemmo niatri!
  3. ingarbuggiæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. ingarbuggiou
  2. m. p. ingarbuggiæ
  3. f. s. ingarbuggiâ
  4. f. p. ingarbuggiæ

Gerundio

  1. ingarbuggiando
mastrussâ

Indicativo

Presente

  1. mi mastrusso
  2. ti ti mastrussi
  3. o/a mastrussa
  4. niatri mastrussemmo
  5. viatri mastrussæ
  6. liatri mastrussan

Imperfetto

  1. mi mastrussava
  2. ti ti mastrussavi
  3. o/a mastrussava
  4. niatri mastrussavimo
  5. viatri mastrussavi
  6. liatri mastrussavan

Futuro

  1. mi mastrussiò
  2. ti ti mastrussiæ
  3. o/a mastrussià
  4. niatri mastrussiemo
  5. viatri mastrussiei
  6. liatri mastrussian

Congiuntivo

Presente

  1. che mi mastrusse
  2. che ti ti mastrussi
  3. che lê o/a mastrusse
  4. che niatri mastrussemmo
  5. che viatri mastrussæ
  6. che liatri mastrussan

Imperfetto

  1. che mi mastrussesse
  2. che ti ti mastrussesci
  3. che lê o/a mastrussesse
  4. che niatri mastrussescimo
  5. che viatri mastrussesci
  6. che liatri mastrussessan

Condizionale

  1. mi mastrussieiva/mastrussiæ
  2. ti ti mastrussiësci
  3. o/a mastrussieiva/mastrussiæ
  4. niatri mastrussiëscimo
  5. viatri mastrussiësci
  6. liatri mastrussieivan/mastrussiæn

Imperativo

  1. mastrussa ti!
  2. mastrussemmo niatri!
  3. mastrussæ viatri!

Participio passato

  1. m. s. mastrussou
  2. m. p. mastrussæ
  3. f. s. mastrussâ
  4. f. p. mastrussæ

Gerundio

  1. mastrussando
Ben che scià en in sciâ verscion zeneise do scito, o DEIZE o l’é un diçionäio italian-zeneise: i contegnui de ste pagine en donca scriti in italian.