DEIZE
Diçionäio italian-zeneise
insaponare
v. tr.
v. intr.
-
insavonâ
[iŋsavuˈnaː]
Coniugazioni
insavonâ
Indicativo
Presente
- mi insavoño
- ti t’insavoñi
- lê o/a l’insavoña
- niatri insavonemmo
- viatri insavonæ
- liatri insavoñan
Imperfetto
- mi insavonava
- ti t’insavonavi
- lê o/a l’insavonava
- niatri insavonavimo
- viatri insavonavi
- liatri insavonavan
Futuro
- mi insavoniò
- ti t’insavoniæ
- lê o/a l’insavonià
- niatri insavoniemo
- viatri insavoniei
- liatri insavonian
Congiuntivo
Presente
- che mi insavoñe
- che ti t’insavoñi
- che lê o/a l’insavoñe
- che niatri insavonemmo
- che viatri insavonæ
- che liatri insavoñan
Imperfetto
- che mi insavonesse
- che ti t’insavonesci
- che lê o/a l’insavonesse
- che niatri insavonescimo
- che viatri insavonesci
- che liatri insavonessan
Condizionale
- mi insavonieiva/insavoniæ
- ti t’insavoniësci
- lê o/a l’insavonieiva/insavoniæ
- niatri insavoniëscimo
- viatri insavoniësci
- liatri insavonieivan/insavoniæn
Imperativo
- insavoña ti!
- insavonemmo niatri!
- insavonæ viatri!
Participio passato
- m. s. insavonou
- m. p. insavonæ
- f. s. insavonâ
- f. p. insavonæ
Gerundio
- insavonando