DEIZE
Diçionäio italian-zeneise
sabotare
v. tr.
-
sabottâ
[sabuˈtaː]
Coniugaçioin
sabottâ
Indicativo
Presente
- mi sabotto
- ti ti sabotti
- lê o/a sabotta
- niatri sabottemmo
- viatri sabottæ
- liatri sabottan
Imperfetto
- mi sabottava
- ti ti sabottavi
- lê o/a sabottava
- niatri sabottavimo
- viatri sabottavi
- liatri sabottavan
Futuo
- mi sabottiò
- ti ti sabottiæ
- lê o/a sabottià
- niatri sabottiemo
- viatri sabottiei
- liatri sabottian
Conzontivo
Presente
- che mi sabotte
- che ti ti sabotti
- che lê o/a sabotte
- che niatri sabottemmo
- che viatri sabottæ
- che liatri sabottan
Imperfetto
- che mi sabottesse
- che ti ti sabottesci
- che lê o/a sabottesse
- che niatri sabottescimo
- che viatri sabottesci
- che liatri sabottessan
Condiçionale
- mi sabottieiva/sabottiæ
- ti ti sabottiësci
- lê o/a sabottieiva/sabottiæ
- niatri sabottiëscimo
- viatri sabottiësci
- liatri sabottieivan/sabottiæn
Imperativo
- sabotta ti!
- sabottemmo niatri!
- sabottæ viatri!
Partiçipio passou
- m. s. sabottou
- m. p. sabottæ
- f. s. sabottâ
- f. p. sabottæ
Gerundio
- sabottando