DEIZE
Diçionäio italian-zeneise
scocciare
v. tr.
v. intr.
-
rompî l’anima
[ruŋˈpiː ˈlanima] angosciâ
[aŋɡuˈʃaː]
Coniugazioni
angosciâ
Indicativo
Presente
- mi angoscio
- ti t’angosci
- lê o/a l’angoscia
- niatri angoscemmo
- viatri angosciæ
- liatri angoscian
Imperfetto
- mi angosciava
- ti t’angosciavi
- lê o/a l’angosciava
- niatri angosciavimo
- viatri angosciavi
- liatri angosciavan
Futuro
- mi angosciò
- ti t’angosciæ
- lê o/a l’angoscià
- niatri angosciemo
- viatri angosciei
- liatri angoscian
Congiuntivo
Presente
- che mi angosce
- che ti t’angosci
- che lê o/a l’angosce
- che niatri angoscemmo
- che viatri angosciæ
- che liatri angoscian
Imperfetto
- che mi angoscesse
- che ti t’angoscesci
- che lê o/a l’angoscesse
- che niatri angoscescimo
- che viatri angoscesci
- che liatri angoscessan
Condizionale
- mi angoscieiva/angosciæ
- ti t’angosciësci
- lê o/a l’angoscieiva/angosciæ
- niatri angosciëscimo
- viatri angosciësci
- liatri angoscieivan/angosciæn
Imperativo
- angoscia ti!
- angoscemmo niatri!
- angosciæ viatri!
Participio passato
- m. s. angosciou
- m. p. angosciæ
- f. s. angosciâ
- f. p. angosciæ
Gerundio
- angosciando