DEIZE
Dizionario italiano-genovese
imputare
v. tr.
-
accusare qcn. di qcs., promuovendo un’azione penale accaxonâ
[akaʒuˈnaː] imputâ
[iŋpyˈtaː] il pubblico ministero ha imputato l’indagato di frode
o pubrico ministëio o l’à accaxonou l’indagou de sfrouxo
sono stato imputato a torto
son stæto accaxonou à tòrto
-
attribuire una colpa a qcs. o qcn. ascrive
[asˈkriːve] imputâ
[iŋpyˈtaː] hanno imputato il ritardo al maltempo
an ascrito o retardio a-o tempo grammo
Coniugazioni
accaxonâ
Indicativo
Presente
- mi accaxoño
- ti t’accaxoñi
- lê o/a l’accaxoña
- niatri accaxonemmo
- viatri accaxonæ
- liatri accaxoñan
Imperfetto
- mi accaxonava
- ti t’accaxonavi
- lê o/a l’accaxonava
- niatri accaxonavimo
- viatri accaxonavi
- liatri accaxonavan
Futuro
- mi accaxoniò
- ti t’accaxoniæ
- lê o/a l’accaxonià
- niatri accaxoniemo
- viatri accaxoniei
- liatri accaxonian
Congiuntivo
Presente
- che mi accaxoñe
- che ti t’accaxoñi
- che lê o/a l’accaxoñe
- che niatri accaxonemmo
- che viatri accaxonæ
- che liatri accaxoñan
Imperfetto
- che mi accaxonesse
- che ti t’accaxonesci
- che lê o/a l’accaxonesse
- che niatri accaxonescimo
- che viatri accaxonesci
- che liatri accaxonessan
Condizionale
- mi accaxonieiva/accaxoniæ
- ti t’accaxoniësci
- lê o/a l’accaxonieiva/accaxoniæ
- niatri accaxoniëscimo
- viatri accaxoniësci
- liatri accaxonieivan/accaxoniæn
Imperativo
- accaxoña ti!
- accaxonemmo niatri!
- accaxonæ viatri!
Participio passato
- m. s. accaxonou
- m. p. accaxonæ
- f. s. accaxonâ
- f. p. accaxonæ
Gerundio
- accaxonando
ascrive
Indicativo
Presente
- mi ascrivo
- ti t’ascrivi
- lê o/a l’ascrive
- niatri ascrivemmo
- viatri ascrivei
- liatri ascrivan
Imperfetto
- mi ascriveiva
- ti t’ascriveivi
- lê o/a l’ascriveiva
- niatri ascriveivimo
- viatri ascriveivi
- liatri ascriveivan
Futuro
- mi ascriviò
- ti t’ascriviæ
- lê o/a l’ascrivià
- niatri ascriviemo
- viatri ascriviei
- liatri ascrivian
Congiuntivo
Presente
- che mi ascrive
- che ti t’ascrivi
- che lê o/a l’ascrive
- che niatri ascrivemmo
- che viatri ascrivei
- che liatri ascrivan
Imperfetto
- che mi ascrivesse
- che ti t’ascrivesci
- che lê o/a l’ascrivesse
- che niatri ascrivescimo
- che viatri ascrivesci
- che liatri ascrivessan
Condizionale
- mi ascrivieiva/ascriviæ
- ti t’ascriviësci
- lê o/a l’ascrivieiva/ascriviæ
- niatri ascriviëscimo
- viatri ascriviësci
- liatri ascrivieivan/ascriviæn
Imperativo
- ascrivi ti!
- ascrivemmo niatri!
- ascrivei viatri!
Participio passato
- m. s. ascrito
- m. p. ascriti
- f. s. ascrita
- f. p. ascrite
Gerundio
- ascrivendo
imputâ
Indicativo
Presente
- mi imputo
- ti t’imputi
- lê o/a l’imputa
- niatri imputemmo
- viatri imputæ
- liatri imputan
Imperfetto
- mi imputava
- ti t’imputavi
- lê o/a l’imputava
- niatri imputavimo
- viatri imputavi
- liatri imputavan
Futuro
- mi imputiò
- ti t’imputiæ
- lê o/a l’imputià
- niatri imputiemo
- viatri imputiei
- liatri imputian
Congiuntivo
Presente
- che mi impute
- che ti t’imputi
- che lê o/a l’impute
- che niatri imputemmo
- che viatri imputæ
- che liatri imputan
Imperfetto
- che mi imputesse
- che ti t’imputesci
- che lê o/a l’imputesse
- che niatri imputescimo
- che viatri imputesci
- che liatri imputessan
Condizionale
- mi imputieiva/imputiæ
- ti t’imputiësci
- lê o/a l’imputieiva/imputiæ
- niatri imputiëscimo
- viatri imputiësci
- liatri imputieivan/imputiæn
Imperativo
- imputa ti!
- imputemmo niatri!
- imputæ viatri!
Participio passato
- m. s. imputou
- m. p. imputæ
- f. s. imputâ
- f. p. imputæ
Gerundio
- imputando