Conseggio pe-o patrimònio linguistico ligure

Conseggio ligure

DEIZE

Diçionäio italian-zeneise

dubitare

v. intr. v. tr.
  1. avere dei dubbi; non credere

    indubitâse [iŋdybiˈtaːse]

    non lo dubita nessuno

    nisciun se n’indubita

Coniugaçioin

indubitâ

Indicativo

Presente

  1. mi indubito
  2. ti t’indubiti
  3. lê o/a l’indubita
  4. niatri indubitemmo
  5. viatri indubitæ
  6. liatri indubitan

Imperfetto

  1. mi indubitava
  2. ti t’indubitavi
  3. lê o/a l’indubitava
  4. niatri indubitavimo
  5. viatri indubitavi
  6. liatri indubitavan

Futuo

  1. mi indubitiò
  2. ti t’indubitiæ
  3. lê o/a l’indubitià
  4. niatri indubitiemo
  5. viatri indubitiei
  6. liatri indubitian

Conzontivo

Presente

  1. che mi indubite
  2. che ti t’indubiti
  3. che lê o/a l’indubite
  4. che niatri indubitemmo
  5. che viatri indubitæ
  6. che liatri indubitan

Imperfetto

  1. che mi indubitesse
  2. che ti t’indubitesci
  3. che lê o/a l’indubitesse
  4. che niatri indubitescimo
  5. che viatri indubitesci
  6. che liatri indubitessan

Condiçionale

  1. mi indubitieiva/indubitiæ
  2. ti t’indubitiësci
  3. lê o/a l’indubitieiva/indubitiæ
  4. niatri indubitiëscimo
  5. viatri indubitiësci
  6. liatri indubitieivan/indubitiæn

Imperativo

  1. indubita ti!
  2. indubitemmo niatri!
  3. indubitæ viatri!

Partiçipio passou

  1. m. s. indubitou
  2. m. p. indubitæ
  3. f. s. indubitâ
  4. f. p. indubitæ

Gerundio

  1. indubitando